Norėčiau

Norėčiau sakyt, kad mirusių niekas nežadina
Tik atmintis prisiminimais vienatvę lopo
Kol ilgesys iš lėto supas ant blakstienų
Ir lūpos virpančios skiemenis dėlioja
Sugrįžk, sugrįžk, sugrįžk..
Galėčiau meluot, kad susitikus amžinybę gaudžia sirenos,
Bažnyčių varpai išprotėja ir maldos sminga giliai lyg kažkur po oda.
Bet niekas nestoja.
Viskas kartojas.
Žolė, basos kojos, artojas ir grūdas.
Rytmetys sudaužo saulę, atklydusią iš tamsių miškų
Kol paukščiai pirmutiniai raižo dangų
Ir ganos debesys
Kol akys pavargę ieško šešėlio
Tavęs čia nėra.