Taurė nakties

Ar gali man įpilti nakties
Tarsi taurę amžino vyno
Šoksiu tau - dukra pilnaties
Mus abu ta diena suklaidino

Apkabink balto beržo šaka
Leisk paliest tavo geliantį žodį
Piešia ilgesį upės brasta
Tu man savo alsavimu rodyk

Kur nuo jausmo nualpsta drugiai
Ir nustoja lakštingalos suokti
Kai sukepusiom lūpom sakei
Kad net laukti reikia išmokti

Aš jau debesiu baltu virtau
Nenuvyk, leisk priglusti rūku
Pilk nakties iki dugno, daugiau!
Dar neklausei - jau sutinku...

Užsimerk, kai ryto vėsa
Išbučiuos tau akis lietumi
Susapnuok kaip abu kažkada
Būsim vienas kitu alkani.

Ar gali man įpilti nakties
Dar nesibaigė ilgesio šokis
Vėju kylančiu audrai paliesk
Ir iš naujo būti išmokyk.