1
maniau daiktai turi sielas
kaupikiškai prisirakinau
prie drožlių plokštės
tebestoviu mėlynuoju
o lietus merkia
2
maniau dagių puokštei
būtinas stulpas kaip postamentas
grąžtas grybšt ir
stovi vidury kiemo grožė
tik delnu vingiuoja
raudona raukšlė
3
maniau mylintis iššaukia meilę
ir lengva tuomet rankas lenkti
su mirtimi
žiū vietoj stalo varstotas
ant sienos šešėliai
žaismingai imasi
tik prisukta galva
kažin ko žiūri į sieną
4
maniau byra mana
iš dangaus
gandras patrakėlis
čiuožia laidu iki lizdo
ant šieno kitkos
5
maniau tik rytais
pats intensyvumas nefiltruotų minčių
augančių stalagmitų grybais
kol aptikau vakare
besisporuojančius
ant liežuvio galo
6
maniau skrisim ir skrisim
dvi gandro plunksnos pieštukinėje
viena mano
kita tavo
nejaugi nuo šiol tik pėstute
7
maniau atvežti hamaką
bet nėra jam tinkamo medžio
įsilipau į pirmą pasitaikiusį
supuosi kaip lapas
tampomas už virvučių
8
maniau eisiu į mišką
visvien vilko nesutiksiu
sutikau lokį
tik su šortais
sako: bėk
9
manymai – sakymai
tik tyla viską praryja
o ką daryt nekalbadieniais
klausia varna
laikydama snape riešutą
prie autostrados