Mėnulis apžiūrinėja savo atspindį ežero aky

Ji stovi ir žiūri į ežero vandenį,
Mėnulio atšvaitu uždengtą,
Nedrąsių bangelių glostomą,
Kruopščiai saugomą vandens lelijų ir nendrių.

Prie kranto supasi ištuštėjusios valtys,
Krykteli nuo vandens atsispirdamos antys,
Spragsi žvejų paliktas laužas.
Dūzgia laumžirgis,
Jo sparneliuose atsispindi žarijų šviesa.

Ji uodžia orą, dvelkiantį dumbliais,
Giedančiais vėžiais, geldelėm ir kriauklėmis
Pašoka žuvis, blyksteli žvynas,
tykšta purslais ir kapsi nuo meldo vanduo.

Po kojomis šnara gležnučiai daigeliai žolės.
Nuoga ir basa, plaukais palaidais stovi ji
Ir žiūri kaip švelniai mėnulis
Paliečia ežero vandenį.