Ketvirtadienio proga

Liepų alėjos palydimas
Grįši į namus,
Dulkėmis ir klaidomis nusėtus.
Ten, sienos iškabinėtos
Tuščiais paveikslų rėmais
Ir į juos panašiais
Veidrodžiais be stiklų.
Kažkur toli išgirsi vakarą,
Tyliai atslenkantį it pabaigą.
Juk pats jauti, taip?
Todėl ir sėsi prie laikraščiais nukrauto stalo,
Pasikviesi balose skęstančias paskutines valandas
Ir su jomis valgysi gyvenimo likučius.
Tu nesulauksi rytojaus.