Iš nakties žydėjimo

gudobelių žydėjimas primena tavo žvilgsnį
kurį bandei nuslėpti kvepiančio
vakaro tamsėjime
rinkai žodžius ir tylėjai
nesudėdamas į juos turinio
kurį tik tu ir aš supratome
dar buvo mėnuo pakibęs
lyg pėdsekys
kiekvieną judesį
ir nakties glėbyje
tirpstantį vakarą
stebintis
viskas žadėjo tęsinį
krito žiedlapiai ir akimirkos
į laiko šulinį
skambėjo varpas
tarsi pranašas
kad viskas amžiams liko
tik gudobelių nuolankus
tylėjimas