Meilė iš dantų pastos tūbelės

Pykčio pasimatymai
ištinka žmones
ilgalaikiuose santykiuose
užtraukus užuolaidas
atitraukus tiesas
pakeltais antakiais
bandančiais nurimti balsais
ištinka žmones
ne-meilė
po išmylėtų metų
ilgų
po ligų,
persirgus visus įsimylėjimus
ir vitamino c trūkumus
nebe-juokingus paryčius
žiūrint per langą
išbučiavus visas cinamonu palesintas lūpas
kai svarsto jie
ar tikrai čia tas pats
ta pati
ar tikrai čia
ištiko
visa, ko prisiekta buvo,
kad tikrai
pavyks išvengti
nepavyko
pasitiko pasimatyme pykčio
suraukta raukšlė kaktoje
ir smarkiai ritmingai judanti koja
nieko nebekainuoja
apsikabinti paryčiais
po tokių
neskanių pasimatymų
tu reikalingas man
tu reikalinga man
tu
aš
mes
net kai viskas kaip šįvakar pasimes,
susiraskim,
apsipraskim
vėl iš naujo
susiglauskim
krūtines stipriai spauskim
prie vienas kito
iki kito ryto
iki visa praeis
širdis naujai pasileis -
ištuksėti,
kad vis tik gerai
pa-si-rin-kau
aš visas tau -
net ten už skliaustelių,
net kai tu negirdi,
mano lūpose tavo vardas saugus,
tad pakelkim taures
už tuos mus -
ne-tobulus.
Daug dar bus.
Pasimatymų visokių.
Man tik rankos tavo pakanka.
Ir dėkingi vėl vienas kitam,
kad dar saugo taip vardą,
kad dar kvepia lietum,
kur nuplauna,
cinamoną ir vėl jie ragauja,
išbučiuoja kiekvieną odos lopinėlį
ir paglosto net ten -
ypač ten,
kur kartais.
Būna nemiela.
Ten svarbiausia lūpas priglausti.
Meilę išspausti.
Iš dantų pastos tūbelės.
Nusivalo jie lūpas
bučinių vėl pilnas.
Ir vėl kelias.
Patirti.
Vienas kitą.
Iš naujo.
Pamilti.
Per širdį.


2023 05 20-21 Nostalgijos kibirkštis vakarėlio metu. Didžioji g., Biblioteka