Kiek daug ženklų

Sustabdė gatvėj moteriškės šventos,
Padovanoti gerą žinią jos norėjo ūmiai
Pakilo ūpas, sakau  gal pensijos pakeltos –
Deja, išganymą anam pasaulį siūlo!?..

Na ką gi, neblogai aš paganytas,
darbuotis teko  penkiasdešimt metų...
Ir visad gudresni ant sprando stovi,
Ir niekuomet algos man neužteko!..

Kiek daug ženklų, mums žada laimė.
Kukuojanti gegutė, arklio pasaga kreiva.
Kai kas iš tos likimo deivės, veltui gauna...
O man pabarsto, kai nuo prakaito sumirkusi kakta.