Pirmas didžiosios kelionės dienas
Išėjome į ežerus -
tamsius pilnus nenusakomo gilumo
paslapčių kitų pasaulių
balti bateliai peršlapo
aš jais šoksiu savo vestuvių naktį
bet dar to nežinojau
nemokėjau plaukti
ir neplaukti buvo baisu
tu nebuvai kartu su manim
toje didžiojoje kelionėje,
todėl rašau ir noriu, kad tikėtum,
kad suprastum pajaustum, kokie
tie ežerai -
juos matai, kai užsimerki, jie yra kai jų neturi,
paimti jų negali
nei lašelio,
nes lašelis yra begalybė, bedugnis ilgesys,
amžina istorija
ir niekas neištarė nei žodžio
tik sielos vėjas
ar paryčių rūkai
galėjo džiūgauti, kad niekas nedrįso plaukti
2023-04-05 18:43
man patiko....tiko...tiko. šitaip nerašyčiau, nes nerašau - bet šitas geras.
2023-04-05 17:14
čia ne chatboto kūryba / vertimas?
2023-04-05 16:42
Dideli gyliai slepia dar didesnius nuotykius...Panirti visa esybe...
2023-04-05 15:08
kažkaip nesiriša
/nemokėjau plaukti
ir neplaukti buvo baisu/
Tie dideli tarpai trukdo skaitymui
2023-04-04 21:43
Žmogaus akys irgi kaip ežerai, jose tokia įvairialypė buvusių ir esamo gyvenimo minčių, vaizdinių ir jausmų begalybė, jos mūsų gyvenimų kietasis diskas.
2023-04-04 20:39
Turbūt labai gerai atrodytų, jei šį daikčioką paskaitytumei per savo vestuves, nors jis ir nesibaigia gerai, kaip suprantu. Jis tiktų tik šiuo vienu atveju.
Tai jei būčiau tose vestuvėse, ko gero būtų įsūdinga.
Visgi, manau, ten aš nebūsiu. Apgailestauju.
2023-04-04 17:38
Ir paprasta, ir gilu. Reikalingas pamąstymas
5.