Parašytas

aš labai ilgai klajojau
tarp galybės nesėkmių
kartais net ir nežinojau
kad aš nieko neturiu

be tavęs ko gero būčiau
jau apakęs amžinai
įsipainiojo  ražienoj
mūsų šypsenų  aidai
gaila kad dabar retokai
mano veidą tu matai

toks buvau jautrus be galo
įsižeisdavau lengvai
tavo rankos greit atšalo
dedančios man
ant kaktos ledus
aš dabar kitaip elgiuosi
pasimokęs per metus


vis ieškojau savo kelio
svetimais tik praėjau