Mama

Sūpavo rankose mažytę
Ir glaudė švelniai prie širdies.
gardžiausią virė man košytę
ir saugojo nuo pražūties.
Išmokė tarti pirmą garsą
Ir žengt pirmus žingsnius.
Paėmusi už rankos vedė
Mokyklon mokytis raidžių.
Padėjo pamokas paruošti,
Dailyraštį rašyti iš pradžių.
Ir vertė, vertė stengtis
Į atmintį man viską įsidėt.
Gyvenime juk gal reikėt.
Dabojo mano paauglystę,
Kad nuodėmių nepritaryčiau.
Ir laukė, laukė vakarais,
Kol aš uliojau su draugais.
Vis rūpinosi dėl kaimynų akių,
Kad nedaryčiau to, kas negražu.
Visur, visur ir visada
Griežta Mamos tvarka.
***
Tad ačiū, Mama, Tau,
Už tai, kuo aš tapau,
kad visko aš turiu.
Aš taip norėčiau būt maža,
Kad vėl už rankos vestum kaip tada.