Tik nežiūrėk į veidrodį

išsiruošei
ir vėl į žygį
don Kichote
pažvelk
kiek tyko slibinų
prisnūdęs vienas
pas tave jau tupi
už nugaros
už surūdijusių šarvų

dama kilnioji
tavo Dulsinėja
išnirusi
iš neramių regėjimų
iliuzijų ir kliedesių
numetus padorumo šydą
šiandien laukia
mulų varovų bučinių

tik nedvejoki
jok į žygį don Kichote
gal išsigąs tavo
beprotiškos drąsos
tie  šunsnukiai
tą avinų kaimenė
negaunantys  už
juodus darbelius grąžos

gyvenimas
tai tavo kuinas Rosinantas
balnoki jį
jeigu pajoti dar gali
išdrįst turi
pasiekt turi
tik nežiūrėk į veidrodį
kuriam tu liūdnas
kuriam
tavieji kilnūs bruožai
iškreipti