Žiema atėjo

Baltoji žiemužė ilgai neužtruko -
Pabodo vienai vakaroti be ūpo.
Pasiėmė sklidiną krepšį sniegelio,
Pasikvietė vėją, kartu ir keliavo.

O vėjas kely išdykauti sumanė,
Vis taikėsi pūsti į sniego krepšelį.
Iš jo baltos snaigės pabudusios kilo,
Nustebusios sklaidės ore – kas įvyko?

„Miegojom ramiai, o dabar - koks čia pokštas?
Nenorim ant žemės, geriau jau pašoksim! ”
Ir suko ratus, temti sparčiai pradėjo,
Pasklido melodija, genama vėjo.

Iš ryto balti kilimai klojo žemę,
Nurimusios snaigės ant jos poilsiavo.
Žiema baltą šviesą atnešusi, šypsos:
„O aš jau ir čia, mūsų dienos bus linksmos. “