2022-09-13

tavo akyse užmiega voratinkliai
niekas nebesiklauso lapų šnaresio
dūžta ledkalniai ir nerimo varvekliai
tolimuos kraštuos iš ilgesio

girdžiu, kaip lapai šnekasi
ir vėjas skandina juose mintis
medžių pasakas rugsėjis seka vis
šąlu ir gležnos rankos dreba

bet vėl nauja diena užlieja
skleidžiasi jauna trapi viltis
ant smilkinio meilė piešia
užtenka praregėt į tavas akis

plevena kambary drugelis
sparnai jo dideli kaip saulė
iš mirties nagų viltį ištraukia
musė, voras ir pilnatis