Po dangų vaikščioju
ir, kiek įžiūriu,
nieko nebėra,
kad man kas pakliudytų.
Be įtaigojimų, be išmonės žinau –
sutilpsime VISI
į šitokią kaip Dievo būtį.
Ir nesvarbu ar ateity
kažkas tikės,
ar buvom, ar nebuvome
KADA.
-----------
Na, o dabar
bent padūmokime,
ar ne į Dievą esame panašūs?