Man ir dabar ramu

man ir dabar ramu
su viskuo
susitaikiau
ramu
nors ramybės nėra
laukiu imperijos subyrėjimo
kaip visada kažko tai laukiau

nuo vaikystės
laukiau
Stalino saulės
revoliucijos Amerikoje
Lumumbos pergalės
ir negriukų našlaičių
kuriuos mums atveš įvaikinti
(dabar patys atvažiuoja)
skrydžio į kosmosą
Vietnamo pergalės
kada bažnyčios  paskutinė plyta
nukris ant paskutinio kunigo galvos

ir vis prie to
medumi sutepto
saldžios ateities horizonto
per nestabilumo jūras
per branduolinių grybų
neramias sirenas
perestroikos pažadus
kol visus gražiai Reiganas išdūrė

ir vėl nerimas
pasaulis aukštyn kojom
laukėm nepriklausomybės
perprogramuotomis
iš naujo galvomis
tas saldus žodis laisvė
ir tada buvo įstaigose šalta

mes juk pripratę
ir laukti
ir šalti
tegul tik kiti nesiskundžia
gal ir ateis kada nors ramybė
nors pas mus
ji jau svečiavosi
džiaugiuosi
kad dar galiu jos laukti