Kaimas

(vaikams)


Parašysiu laišką,
Kol dar kregždės skraido,
Gal išlėkdamos užsuks pas jus –
Vienuma ant slenksčio
Kepurėlę maigo
Ir mane vadina į laukus.

Jau ruduo ražienas
Ežiuku šukuoja,
Linijos elektros penklinėm skambiom,
Saulei įdienojus,
Palei kelią groja –
Amato mokina paukščio vaikelius:

Kaip prieš vėją sklęsti,
Darganą iškęsti –
Visko pasitaiko kelyje ilgam... –
Atlapokit langus –
Pasibels į stiklą –
Kaip jūs ten gyvenat didmiesty aukštam?

Noriu pamatyti,
Bet per siauros gatvės,
Bet srautai per sraunūs brūžina mane –
Leidžiu, ant krūtinės
Te asfaltus mina –
Bet širdy statyti kioskų nevalia!.. –

Kaip atrasti vietą,
Kur nebūtų skausmo?..
Kur kasdien matyčiau kylančius visus
Ir dangaus žydrynė
Lyg bažnyčios bokštuos
Ąžuolų vainikuos skambintų varpais?.. –

Parašysiu laišką –
Vienumos nepeiksiu,
Norai kad užaugtų – reikia aplinkos...
Laimę tartum rūmą
Susikurti turim
Ir kiekvieną grūdą velkam ant šviesos...

Kiek to jo gerumo?
Kiek to jo gražumo? –
Klausiame teisybės iš šalies...
Lyg mašinos skubam,
Savyje nebūnam
Ir nerandam taško atspirties... –

Parašysiu laišką –
Tartum ranką šiltą
Tiesiu per paukštelį, jeigu bus sunku,
Nuvalykit dulkes
Nuo mano žodelių
Ir pasisvajokim lyg pievoj laukų...


                                      2004-__-__