Rašyk
Eilės (77272)
Fantastika (2263)
Esė (1538)
Proza (10804)
Vaikams (2638)
Slam (65)
English (1199)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 14 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Pagal VKK apsakymo „Pavėsio sriubytė, bazilikai neplauti. Dirbtuvės“ - „Kaip banalu. Tik ėsti ir ėsti, tik patenkinti primityviausią savo poreikį. Net primityvesnį už dauginimosi instinktą“ . (VKK)  (https: //www. rasyk. lt/kuriniai/254446. html)


*
Sezoninė vasara - sausa, saulėta. Vidurdienio kaitroje tyliai pleveno Gary Coleman The Sky is Crying. Sodo krėsle po ištemptu saulę sklaidančiu tinklu sėdėjo vaikinas, lingavo į taktą. Jo plaštakos ir veidas buvo išmargintas leopardo dėmelėmis. Atrodė, jog tai saulės žaismas, bet taip odoje ryškėjo baltmė. Ant dilbio matėsi tatuiruotė „Nesužeisk man širdies“. Pirštai nežymiai virpino popieriaus lapą, atsispirdamas koja sūpavosi.
Leo - vienišas vaikinas atokiame riešutmedžių ūkyje. Tėvų jis netekęs anksti, močiutė auklėjusi iki dešimtojo jo gimtadienio. Likę vieniši abu su seneliu mokėsi išgyvenimo. Leo močiutė senelio nepalaikė dėl idėjos auginti riešutus, bet didieji medžiai subujoję tinkamu metu dabar patikimai saugojo nuo vasaros kaitrų ir buvo pakankamai galingi pasiekti grunto vandenis, ištverti vasariškas sausras.  Leo būdamas dar vaikiščias naršė šią oazę ieškodamas idėjų ir naujovių ūkiui, kasdien diskutuodavo su seneliu apie inovacijas ir svajojo apie klestintį verslą.
*
Veganizmo įstatymas prasidėjo su tragiška klimato kaita. Pradžioje tai buvo mados reikalas, kuris rėmėsi į vegetarizmą. Žinoma, to neužteko sustabdyti globalių pokyčių - gamta pakeitė savo ritmą: vienur karštyje, kitur šaltyje nyko gyvybė. Pusiaujo šalyse atsirado dykumos, žmonija kartu su gyvūnija ir augalija traukėsi stipriai į šiaurę, kur išliko sezonų kaita. Miestuose vaiduokliuose pasiliko tik neo beduinai.
Daugelis valstybių sudarė sandraugas su kitomis, arba išnyko. Civilizacija visgi nežlugo, ekonomika gyvavo, valiuta cirkuliavo. Prasidėjo Vego era.
Nors augalija nukentėjo ne mažiau, Vyriausybės paskelbė tik Veganizmo įstatymą gyvūnijos likučių apsaugai. Visa kitą buvo suvalgoma. Alkis, badavimas buvo kasdienybė.
Vienintelė socialinė garantija šiame pasaulyje - privalomas bent vieno asmens šeimoje įdarbinimas. Dažniausiai didelių korporacijų ūkiuose. Žodis „pašalpa“ išnyko iš žodyno. Žmonės sunkiai dirbo praktiškai tik už maistą. Maistas, vien tik  maistas - buvo brangiausia valiuta. Vieno vaiko šeimoje įstatymas buvo privalomas (žinoma, pagal gebėjimus). Taip vyriausybė norėjo išlaikyti atsinaujinančią populiaciją. Šeimos kūrėsi nenoriai, kad ir skamba nejautriai, bet žmonėms tai buvo atsiradusi papildoma burna, kuri nori „ėsti“.
Kartu su veganizmu prasidėjo dvasinis atgimimas - fizinį kūno kultą pakeitė naujasis „auros ir vidinės švaros“ kultas. Buvo praktikuojami visi dvasinio pakilimo, prašvitimo būdai. Daug kas bandė „maitintis“ saulės energija. Žinok, jei tu nemedituoji - tai tu apsileidęs, kaip kad nesportuojantis rubuilis.

„Daiktų“ žmonija turėjo apsčiai, sendaikčiai buvo beveik nemokami. Tad pagrindinis rūpestis - maistas. Kiekvienas vertėsi kaip išmano, kas galėjo augino augalus, dauguma dirbo ūkiuose, fabrikuose, pas amatininkus. Tradiciniai augalininkystės metodai pasitraukė į užmarštį. Vystėsi nauji moksliniai metodai, genetiniai eksperimentai, netgi astraliniai mokslai.

*
Septyniolikos Leo paveldėjo ūkininko statusą. Dėl to turėjo pirmenybę mokytis pažangiausiose mokyklose. Vienoje jis mokėsi verslo, kitoje - ūkininkavimo, amatininkavimo. Vaikinas labiau pasitikėjo fundamentalia Gamtos mokslų katedra. Jaunajam ūkininkui svarbus buvo ne atestatas, o žinios. Nesivargintų laikyti egzaminų, jei ne ta prakeikta biurokratija - visur reikalingas popiergalis.
Tas užsispyrėlis Leo bendramoksliams sakydavo, tikrai niekada nepamilsęs, bijojo sužeistų jausmų. Net pasidarė tatuiruotę, kuri turėjo jį saugoti nuo apžavų. Tačiau populiariame jaunimo meditacijos bare jis sutiko Ją. Sukiojosi ji su plačia šypsena, tiesiog magnetine aura, nuostabi „chemija“ supančiojo juos abu. Ji buvo tobula, o tobuli - negali skaudinti.
Elis mokėsi kulinarijos paslapčių. Turėjo ambicijų ir tikslų. Todėl susidūrimas su Leo jai nebuvo atsitiktinis. Žūtbūt ketino jį suvilioti, kad patektų į ūkininko rojų, kuriame tikrai netektų kęsti nuolatinio alkio. Ji turėjo ir didelę paslaptį - aneurizmą. Ir nepuoselėdami jausmų jiedu viens kitam labai pritiko, abu ambicingai žiūrėjo į ateities planus.
Grįžo namo po mokslų mieste jau su antra puse. Elis buvo sužavėta jo medžių pavėsingumu. Po kiek laiko riešutyno pakraštyje prie kelio atidarė kavinukę „Paunksmių parkas“. Planavo viešbutuko atidarymą. Bet planų įgyvendinimui dar trūko lėšų. Tą ranka pasiekiamą rojų Leo jau matė savo vaizduotės horizontuose.
Staiga Elis gyvybė nutrūko.
Leo Pyko ant jos, kad slėpė aneurizmą. Tačiau dar labiau pyko supratęs, kad jos gedi, kad įsiskaudino.
Kadangi Elis buvo sudariusi sutartį prieš pažintį su juo, korporacija pasiėmė jos palaikus. Tik nedidelė jos dalis atiteko jam.

*
Sandėliuke Leo atsitiktinai rado senelio laišką, skubrų, neužbaigtą tuščiame butelyje nuo vyno. Turbūt dėl tamsaus stiklo nepastebėjo jame esančio ritinėlio, o juk tas butelis tiek laiko gulėjo jam priešais akis užmestas ant indaujinės viršaus. Jo senolis nebuvo minkštaširdis, bet abejojo ar reikia anūkui žinoti niūrią paslaptį. Kaip sakoma, gerais norais pragaras grįstas - nenorėdamas įskaudo, kaip ir Elis.
Susuktame popiergalyje buvo rašoma, kad jo tėvai gyvi. Jo tiesiog atsisakė. Tėviški instinktai nemotais prieš alkį. Kas nutiktų atžalai belieka tamsūs spėjimai. Negana to, Leo gimdytojai atsisakė sąsajų ir su savo tėvais, nes anie panoro pasiimti anūką pas save, o dėl privalomo Vieno vaiko šeimoje įstatymo pažeidimo jiems grėstų katorga. Užaugino seneliai anūką kaip našlaitį davę Leogono vardą.
Leo pyko, jis tikrai butų norėjęs senelio išklausinėti daugiau faktų, pirmiausia norėtų sužinoti koks jo tikrasis vardas, kaip atrodė tėvai. Senelis, visa laimė, nebaigė rašto, ir neišklojo visko, deja, tėvai jam nedavė vardo.

Sukiužęs vaikinas sėdėjo sodo pavėsyje ir stebėjo kavinukę po medžiais. Grojo muzika iš „senelio“ albumo. Jo žvilgsnis pamišėliškai sustingo ties trimis lankytojais prie bendro staliuko. Kažkas tamsaus užgimė jo galvoje. Veidu kaip dykuma neriedėjo ašaros, bet sieloje verkė G. Coleimano dangus.
2022-09-20 12:59
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2022-09-22 10:09
Laila
Buvo įdomu skaityti, balai pelnytai paskirti, tik tęsinio norėtųsi...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-09-21 22:41
Loke1
Ak, dėkui už balus,
Žinau, kad juos reikia pelnytai padalinti pusiau, kad atspindėtų realybę.

Man dabar, paskaičius, atrodo, kad tai glaustas sausas atpasakojimas be meno :D O jums ne? M?

Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-09-21 17:52
Passchendaele
4+
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-09-21 15:01
Laila
5
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-09-21 10:27
Pri
Pri
5
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-09-20 18:11
Kormilecaitė
Na, terminai lyg ir beveik tinka, lyg ir iki 09.20? Tik kodėl prozos skiltyje?

O šiaip, patiko. Jei pirmesnė dalis tik patiko ir paliko daug klausimų, tai ši atsakė į daugelį jų. Suintrigavo, įdomu, norėtųsi tęsinio.
5
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-09-20 17:40
Kormilecaitė
O tai čia į dirbtuves? Kodėl skiltyje proza?
O man atsidarė nuoroda.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-09-20 15:13
Kaimo japis
Neveikia nuorada, ką nori daryk.
Įdėk kūrinio autorių, pavadinimą ir citatos autorių, kuris nėra kūrinio autorius.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-09-20 13:01
Loke1
Oi, kaip tie terminai sudego...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą