Vasarą
Jaučiu kad ateina ...
Ruduo
Vakare
Jaučiu, kad ji...
Žmona
Kaip norėčiau nejausti laiko
artimo
Sėlinimo
Patyčios ir minčių grabnyčios
Pasiklausiu
Savęs
Kodėl pasaulis toks pilkai
Nuspėjamas, linkęs
Į tragediją, ar komediją
Pasiklausiu ir Aristotelio
Ar jam filosofija nekvepia demagogija
Ar aš gyvenime pagrindinis veikėjas,
Ir ar dievas vis dar yra.
Va kur klausimas....
Būti, ar nebūti
kvailiu.
Rupūs miltai
Graži pieva
Koks lietuvis kvailiu bus kas dieną
Aš Jis.
grabnyčios:
Grabnyčios (dar vadinama Pašvęstojo gyvenimo diena, Perkūno diena) – katalikų šventė, švenčiama vasario 2 dieną. Šią dieną bažnyčiose šventinamos graudulinėmis ar grabnyčiomis (lenk. gromnica) vadinamos žvakės.
Taip, Dievats yra, vitsada.
Taip, pūti, nets tada lengva ir gera, o tsvarpiautsia laitsva, pe to, kats pūdamats protingats nė karto nepuvo kvailiu, tats vieną kartą tapts tikru kvailiu ir ilgam, ou yets!
Aiškumui
Stoviu po savo vėliava.
Ji mano ir gerbiama
Ją nusipiešiau iš širdies
Taip juokinga, bet tai simbolis
Šeimos, regiono, šalies
Ir kai neturi to , tai esi skurdus ne
Adeakvačiai
Bent jau dvąsiškai
Sėkmės kritikams
Moteriškas, rūpūs miltai.
Jaučiu, kad jis galvoja apie mane. Ta frazė kelia šypsnį, kai ištaria santykių žinovai.
Painokai pabaigoje su Arisroteliu ir Būti ar nebūti Gėtės Fausto klausimu.