Būna akimirkų, kai nori atiduoti širdį.
Būna akimirkų, nori džiaugtis.
Būna akimirkų, kai nebenori nieko.
Būna akimirkų, kai tyliai skauda.
Bet aš neverksiu, aš pakilsiu.
Plaštakėms skirta juk skraidyti.
Tyliai aš laimės palinkėsiu
Ir niekad blogu žodžiu neminėsiu.
Juk mano norai tai tik mano.
Kitų juk visada svarbiausi.
Nusišypsojusi prieš gėlės žiedą,
Sakysiu- esat nuostabiausi!