Drugelių uogienė

Tai buvo rimti reikalai
Visų pirma ieškojau knygos atmetimo būdu -
Kad ne siaubo ne detektyvas mažiau dramos.
Radau su gera anotacija: nuotykiai meilė karjera.
Netikėkite niekada aprašymu.
Taip nebūna.
Reklama sau gyvenimas sau.

Tam tikslui lipau į kalnus,
nes visi lipa ir sako, kad tai wow ir oho.
Ne. Man taip nebuvo.
Kalnai yra tiesiog kalnai.
Nepatogūs iš esmės.

Tuo metu pamačiau vorą
Pavojingoje vietoje
Kur reikia įkišti ranką - tarp sienos ir spintos,
Kad paspausčiau jungiklį.
Kad būtų drąsiau, užmezgiau pokalbį
Paklausiau ar jis žmogus voras
Jis paklausė, ar aš voras žmogus.
Tada smagiai pasijuokėme iš marvelo
Dar jis pridūrė, kad būdamas voru jis nėra žmogus.
Pritariau ir patikslinau, kad aš fabar labiau žmogus, nes ne voras.

Gera buvo taip viską atskirti suprasti išsigryninti.
Mano knyga pasirodė ne tokia ir prasta dėl šito reikalo.

O kas dėl drugelių uogienės?
Bijau sakyti. Rašau ir bijau, kad už tai baudžia įstatymu.
Mes vaikystėje
Drugelius gaudėme ir uždarėme į stiklainį.
Nešiojau tą gyvą uogienę ir negaliu atsiminti,
Ar juos paleidom ar ne.

Dėl to reikalo viskas yra suknistai.
O dar prisideda tai,
Kad yra geresnių už mane.