Vadinasi, viskas turi savo eigą /Varna „Bazibuza”/

   Karaliaus dvaras plyšojo nuo sklindančių paskalų. Visi buvo priblokšti dėl paslaptingo karaliaus dingimo, o dar labiau – atsiradimo, dargi ne vieno.
Stebino ne tiek naujos freilinos pasirodymas karaliaus dvare, kiek jo didenybės dėmesys jai. Mergina buvo žavi, tik pernelyg užsidariusi, nedrįso rodytis viešumon. Tai dar labiau kurstė kalbas. Buvo spėliojama, jog tai kerėtoja, paklaidinusi ir pati išgelbėjusi vargšą Lujį. Dabar jis už tai atsidėkodamas, teikia jai visokias malones. Kiti kalbėjo, jog karalius įsimylėjo, ir tai truks neilgai. Karališkos meilužės, su užslėptu pavydu, rijo nuoskaudų kartėlį, sekė kiekvieną karaliaus žvilgsnį, stengėsi įvairiais būdais pelnyti jo dėmesį. Tačiau Liudvikas atrodė abejingas ir dėjosi užsiėmęs svarbiais šalies reikalais.
   Karalius dvare visi turėjo laikytis etiketo. Dvariškiai stengėsi elgtis lyg nieko nenutiko. Šmaikštumas ir humoras buvo gero tono pasireiškimas.
Damos, kaip visada, lenktyniavo stilingais aprėdais, originaliomis šukuosenomis. Puotų vakarėliai, kaip ir anksčiau, buvo tikri madų šou.
   „Kas matė karališkąjį dvarą, matė viską, kas gražiausia, didingiausia ir rafinuočiausia pasaulyje“, – rašė Europos diplomatai.
    Toks neeilinis pokylis buvo numatytas prašmatniuose Vo le Vikonto rūmuose, netoli Paryžiaus. Rūmus supo gražus parkas su fontanais, tvenkiniais, kanalais, statulomis ir apelsinmedžiais. Į pokylį karalius pakvietė savo rūmų viešnią madmuazel de Rozali pristatymui. Iš pradžių ji atsikalbinėjo, teisindamasi esanti nepatogioje padėtyje ir negalinti tokioje aukštuomenėje rodytis.
  - Jūs turite jaustis tikra dama, nes tokia esate. Be to jūs gražiausia, natūraliausia mano sodo gėlė, patikėkite, man suteiksite didelį malonumą savo jaunatvišku nuoširdžiu laisvumu. Pažadėkite man nieko nebijoti.
   Ir jis švelniai užsegė jai ant kaklo brangų perlų vėrinį. Ji puolė prieš karalių ant kelių, maldaudama leisti jai susitikti su tėvu.
  - Aš pažadu jums, jūs jį pamatysite.
  Puotoje visus žavėjo pirmoji rūmų dama Liudviko numylėtinė madam de Montespan auksine nėriniais dengta suknele, kurią ji demonstravo ambasadoriams viename iš priėmimų ir akimirksniu tapo viena populiariausių Europoje. Meilę madai ir puošnumu Liudvikas XIV įskiepijo ne tik savo dvarui, bet visam Paryžiui. Prancūzų karaliaus rūmų mados tapo ikonomis visai Europai.
   Visi stengėsi pamėgdžioti dvariškių manieras, įpročius bei rūbus.
   Pokylis buvo pačiame įkarštyje, kai į salę įžengė karalius, vesdamas už parankės jaunutę, pasipuošusią kuklia, bet skoninga suknele, madmuazel de Rozali. Visų akys nukrypo į galantišką porą. Jie ėjo žvelgdami vienas į kitą, kol karalius iškilmingai kreipėsi į svečius:
   - Ponai ir ponios, šį vakarą pristatau jums mielą viešnią kunigaikštytę Ana - Rozali de Laignes - Rohan.
   Salėje praūžė pritarimo balsai ir plojimai, visi lenkė galvas žengiant porai pro juos. Užgrojus orkestrui karalius vedė šokti jaunąją kunigaikštytę, ir svečiams tuo būdu buvo duotas ženklas pradėti šokių vakarą.
    Madam de Montespan, visada triumfuojanti, deganti ambicijomis ir pavydu, dabar, lyg žadą praradusi, tai raudo, tai balo. Jos alebastrinės spalvos skruostai po smulkintos sepijos kaulo makijažu ir rožinės lūpos, rodos, prarado spalvą. Liudvikas XIV kadaise leidosi sužavėtas gražuolės markizės kandaus tono.
   Jam buvo malonus šis sarkastiškas jos stiliaus, kuris jį taip pralinksmindavo, tačiau dabar jį tai erzino.
Linksmų damų apsupty markizė atgavo savo šmaikštumą:
  - Užtenka tik kartą pateikti karaliui pikantišką sriubą su karališkais bazilikais ir tu jau kunigaikštytė, - sarkastiškai šyptelėjo markizė, - ta jaunystė ne tokia jau naivi.
   Tačiau, prisiartinus jaunai madmuazelei, kandi markizė maloniai nusišypsojo ir nekaltai paklausė:
  - Gal jūs žinote tokią žolelę ar užkalbėjimą laimėti vyro meilę amžiams?
  - Vyro? Ar karaliaus? – kukliai šyptelėjo jaunoji dama.
  - Ar gi čia yra skirtumas?
  - Taip. Vyras jus mylės tiek kiek, jūs jam leisite. Karalius myli, nepriklausydamas niekam, nes visa priklauso karaliui. Ir žolelių nuo to nėra.
Viskas turi savo eigą.
  - Matau, jūs pasiruošusi viskam, - abejingai mostelėjusi vėduokle, nusigręžė markizė.
  Pokylis aitrino aukštuomenės svečių nuotaikas. Paslaptingų žvilgsnių mėtymas ir gaudymas toje įkaitusių šypsnių jūroje lėmė ne tik šio vakaro sėkmę kažkam, bet ir tolesnę laimę. Kai karalius su savo jauna viešnia išėjo į prašmatnią orchidėjų terasą, jis palietė jos pečius ir švelniai paklausė:
  - Ma sherie, jūs patenkinta šiuo vakaru?
  - O taip, esu nustebinta, čia taip gražu, lyg rojuj, - šiek tiek nuvargusiu balsu atsakė mergina. Jai pabodo šis rūmų linksmybių ceremonialas, nors bandė tai paslėpti.
  - Visa tai, ir dar šimtus kartų gražiau, aš sukursiu Versalyje dėl jūsų. Aš paversiu Versalio miškus rojaus sodais, kur jūs būsite gražiausia mano rožė, mon amur. Tai pažadu aš, karalius Saulė, ir jūs man šviesite... ar sutinkate?
  - Tik ne karališkame miegamajame, - pasigirdo ryžtingas vyriškas balsas, išniręs iš krūmo šešėlio.
  - Kaip drįstate. Kas jūs?
  - Kunigaikštis Henri de Charleso, iš jūsų malonės, atvykau pamatyti savo dukrą, kaip žadėjote, jūsų didenybe.
  - Tai jūs, lorde, tokiu neįprastu laiku.
  - Atleiskite, už šį netikėtumą, tai todėl, kad jums ir mano dukrai gresia pavojus.
  - Ką tai reiškia? - Liudvikas žengė žingsnį atgal.
  - Su abatu Gastonu savo akimis matėme, susekę slaptas juodąsias mišias, kuriose jūsų didenybė numylėtinė madam de Montespan aukojo jūsų pražūčiai. Tam naudojo nekalto, tik ką gimusio kūdikio kraują. Jos tikslas nuodyti jus ir mano dukrą.
  - Jei tai tiesa, man bus pristatyti tie žmonės, - sukniubęs pralemeno karalius Saulė.
  - Jūsų didenybei leidus, mes pasišaliname su Rozali iš čia.
    Nepasitikėti šiuo žmogumi karalius neturėjo pagrindo. Tai buvo kilnus lordas, nukentėjęs per bajorų maištą ir Kotrynos Mediči sąmokslą prieš karalių Liudviką XIII. Daug prancūzų aristokratų buvo tuomet giljotinuoti. Henriui de Sharles pavyko pasislėpti nuo intrigų ir šmeižtų kartu su žmona, kuri po to mirė gimdydama. Jam buvo atimti titulai ir dvarai. Jis užaugino dukrą slapstydamasis. Rozali buvo jo brangiausias turtas. Karaliui Saulei taip pat šiuo metu. Tačiau viskas turi savo eigą.