Rašyk
Eilės (78091)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 12 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Kormilecaitė Kormilecaitė

Žiurkė Ne Matilda Įžanga

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių


ŽIURKĖ NE MATILDA

          Žiurkė  pramerkė vieną akį ir iškart pradėjo smalsiai dairytis.  Taip – kambarys. Na tokį kambarį ji ir įsivaizdavo – nedidukas, pilnas spalvotų siūlų kamuolių. Siūlai buvo visur – ant grindų, ant spintelių, ant kėdžių krepšiuose. Ji būtų atmerkusi ir antrą akį, bet antros dar nebuvo.
    “Na greičiau, greičiau tu ten ją siuvinėk, bus gerai kaip yra, kad tik matyčiau. Gražina čia ji, matai, man akis. Žiurkė aš, o ne rožinė  princesė aukso plaukais, nereik man tų grožybių”, - mintyse skubino ji mezgėją, kuri ir numezgė tą žiurkę niurzgalę. Moteriškė kaip tik baigė siuvinėti antrą akį.  Nedidelę, juodą, kaip angliukas. Žiurkė iškart puolė dairytis po kitą kambariuko pusę -  jau abiem savo siūlinėm akim. Ir nieko naujo ar įdomesnio nepamatė – ir vėl pilni krepšiai spalvotų siūlų kamuolių. Pala pala – o lentyna? Taip, ten jau buvo įdomiau – prie durų stovėjo aukšta atvirų lentynų spinta. O lentynose – visa didžiulė kompanija megztų gyventojų. Kiek žiurkė spėjo pamatyt, ten sėdėjo trys meškiai, žirafa, siubingas violetinis krokodilas, gal kokie penki skirtingų veislių šunyčiai ir net princesė. Taip taip – princesė rožine suknele ir aukso plaukais. Ir katinas.
  “Štai katino man tik ir betrūko… Ir dar rožinės princesės aukso plaukais”, - piktai mintyse suniurzgė žiurkė.
  - Na štai, būsi Matilda, pati gražiausia mano žiurkė, - džiugiai ir su palengvėjimu ištarė mezgėja, - tave  jau ir baigiau. O galvojau, pritruksiu siūlų. Net uodega pakankamai ilga išėjo.
    “Pati tu Matilda! – baisiausiai pasipiktino žiurkė, - nereik man bobiško vardo, susigalvosiu pati, kokį tik panorėsiu. Žiurkė aš, žiurkė, o ne kokia senė mezgėja, kad tokiu vardu mane vadinti! “
    O mezgėja, beje, buvo visai ne senė. Patogioj kompiuterinių žaidimų kėdėj sėdėjo visai jauna panelė, gal net neseniai baigusi mokyklą. Ir buvo ji tikrai ne Matilda. Margarita ji buvo. Bet... Bet visą gyvenimą svajojo būt Matilda. Gal todėl ir pavadino savo gražiausią žiurkę tokiu vardu. Negalėjo  ji gi net pamanyt, kad žiurkė bus tokia užsispyrusi ir turinti savo tvirtą nuomonę. 
  Jūs pagalvosit, iš kur tokia visai nauja žiurkė,  dar  prieš akimirką buvusi tik su viena akimi, tiek daug žinojo apie pasaulį? Ogi visi tie siūlai anksčiau jau kažkuo buvo. Kas megztuku, kas staltiesėle, kas kojinėmis ar pirštinėmis. Visi tie daiktai buvo išardyti, išplauti ir susukti į tuos spalvotus siūlų kamuolius. Ir merginos rankose virto megztais žaislais lentynoje. O ir lentynoje jie neužsibūdavo – ilgainiui iškeliaudavo į naujus namus.
  Taigi, žiurkė Ne Matilda buvo nunešta į lentyną. Ir kur gi ji papuolė? Baisiau nutikti ir negalėjo – kaip tikí tarp rudo katino ir princesės buvo laisvas tarpelis, į kurį ir pasodino žiurkę Ar patupdė? Ar paguldė? Tegu jau ji pati sprendžia. Ir ką tu gali padaryti, būdama megzta žiurke? Kantriai tupėti savo vietoje. Kantriai tupėti ir kantriai laukti vėlaus vakaro. O štai vėlai vakare, kai Margarita jau užmigs, kai kambary užges šviesos ir galbūt tik mėnulis ar gatvės žibintas apšvies lentynas – prasidės gyvenimas. Tik tada visi megzti žaisliukai galės pasijusti savimi, pradėt gyvent savo gyvenimus. Iki ryto. O ryte – svarbiausiai tiksliai rasti savo vietą ir, nutaisius nekaltą snukutį, kantriai laukti vakaro. Tada, žinoma, galima ir nusnausti. Nors mezginukams tai visai nebūtina.
  Megzta žiurkė ramiai tupėjo tarp rudo katino ir princesės aukso plaukais. Kadangi iki vakaro ji negalėjo nuveikti nieko naudingo, negalėjo net palikti visai nepatinkančios savo vietos, Ne Matilda nutarė susigalvoti sau vardą. Juk vis vien kažkaip reiks prisitatyti lentynų senbuviams.
  Na, kad ji nebus Matilda, jau buvo aišku. Gal Pilkė? Žiurkė Pilkė. Arba Pilkoji. Bet ne. Čia zuikiui tinkamas vardas. Ne žiurkei. Gal Ausė? Ausytės tai tikrai gražios buvo – apvalios,  mažutės. Bet Ausė ir yra ausė. Na, ausė - tokia netikusi. Žiurkė bandė prisiminti, ką gražaus ji dar turėjo. Ją, žinoma, puošė nuostabi rausva ilga uodega. Uodega buvo pavydėtina. Kiek nauja gyventoja spėjo pamatyti – tokios niekas lentynoje neturėjo. Ir dar rausvos.  Bet nepasivadinsi gi Uodega. Ne. Dar buvo ūsai. Ilgi ilgi, padaryti iš juodo plono valo, galiukuse net užsirietę. Ir žiurkė tikrai matė – net katino ūsai buvo trumpesni. Su tokiais ūsais žiurkė iškart atrodė labai rimta ir garbinga. Ūsai – žiurkės puošmena. Tai štai – ji ir bus – Ūsė. Ūsė Ilgaūsė – kad skambėtų dar išdidžiau. Viskas, nutarta. Lentynoje tupėjo nauja baltai pilka žiurkė Ūsė Ilgaūsė. Apvaliom ausytėm ir pačia ilgiausia rausva uodega.
  Kadangi Ūsė Ilgaūsė buvo numegzta gerokai po pietų, tai ir vakaro laukt neprailgo. Sutemo, Margarita išėjo į kitą kambarį ir ramiai užmigo. Turbūt jau sapnavo savo naują mezginį. Kambarį ir lentyną apšvietė pro langą šviečiantis gatvės žibintas, nuo kurio gelsvos ir šiltos šviesos kambarys tapo dar jaukesnis, nei dieną. Megzti žaisliukai tuoj suklego, juk buvo labai įdomu sutikti ir susipažinti su nauja gyventoja:
  - Sveika, žiurke Matilda, - pirmas pasisveikino vienas iš meškių.
  - O, labukas, naujoji žiurkute!  Aš Auksaplaukė, – prisistaė princesė.
  - Kokia tu gražuolė, pamanykit - pašaipiai murktelėjo katinas, bet tikrai pastebėjo ilgus Ūsės ūsus.
  -Sveikute!
  - Matilda – toks puikus vardas, - juk jie visi girdėjo, kaip Margarita pavadino žiurkę.
  - Pirmiausia, prisiminkit visi ir iškart – aš ne Matilda. Aš niekada nesivadinsiu tokiu bjauriu vardu, kuris visai nepritinka padoriai žiurkei. Nuo šios dienos ir visiems laikams – aš žiurkė Ūsė Ilgaūsė. Artimesni galės kreiptis Ūse, o kitus prašau gerbti mane ir vadinti pilnu vardu. Katinas pilnu vardu mane vadins visuomet. Dėl Auksaplaukės aš dar pagalvosiu, - žiurkė baigė savo ilgą prakalbą ir išdidžiai pakėlusi galvą nutilo. Ji labai  norėjo išdidžiai  nusisukti – bet vienoje pusėje buvo katinas, o kitoje princesė. Nusisukt į sieną buvo labai neįdomu.
2022-08-05 19:30
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 7 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2022-08-15 10:09
Atėja
5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-08-08 17:35
neberijus
5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-08-07 19:07
el
el
Būsi Matilda, pati gražiausia mano žiurkė. 5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-08-07 16:04
Laila
Įdomiai, sklandžiai papasakota apie žiurkę Ne Matildą, manau, vaikučiams patiks ir lauks tęsinio
5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-08-07 04:21
gogo
turi šiokių tokių idėjų o realizuoji mirtinai nuobodžiai
nuoboduva nepagydama
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2022-08-06 17:55
Mintautė
O žiurkė, pasirodo, išėjo nepaprasta, o su tvirtu charakteriu :)
Belieka išraiškingai, kaip kad skaitovai moka, paskaityti vaikučiams ir bus aišku, ar juos sudomino, ar ne.
Sėkmės Jums tolesnėje kūryboje.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-08-06 09:39
Kormilecaitė
Komentarą, kaip tobulą klišę, leidžiu naudoti dažniau ir plačiau. Man net patiko.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-08-06 06:15
Kaimo japis
Turi žiurkių. Viskas aišku.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą