Plaukia gulbė su gulbiukais,
Puola šuo prie jos padūkęs,
Išsižiojęs jau ir kanda...
Gulbė bakst snapu per sprandą.
Šuo iš skausmo kad užstaugė!
Puolė slėptis šieno kaugėn.
Pievoj ganėsi ožkytė,
Pasiruošusi badytis.
Šarka ant šakos tupėjo,
Skelbt pavojų ji pradėjo.
Sulėkė būrys vaikučių,
Mato – šuo po šieną kuičias.
Gulbė dar ant kranto šnypščia...
Nesuprasi, kas čia vyksta.
Išsigando ir vaikučiai,
Puolė bėgt, bet kur namučiai?
Vakare, kai saulė leidos,
Ir nurimo vėjo aidas,
Ežeras ramiai bangavo,
Gulbė šypt gulbiukams savo.