galvotrūkščiais (taip gindami Altorių Savo) pastvėrę ją sudrąskė
kiekvienas plėšdams tartum turgaus aikštėj į save
jos žviegiantį ir spurdantį rausvutį kūną sakytum kūdikio...
... berniukas nuošaly
stovėjo ir žiūrėjo nejudėdams ir rodos nekviepuodams Stabas
stabmeldžių būry;
- - - Girdėjau žinią šiandien: metai jau
bažnyčion moteris ateina
kasdien ir poteriauja pusbalsiu ant klauptų su rauda:
“Dievuli mūsų gailestingasai Gyduoli Jėzau
Kristau, Pagydyk sūnų - Kožną naktį šaukiantį į Tamsą Iki nurausvins dangų bundanti Aušra:
“kiaulytės gaila! man kiaulytės gaila!.. „
O su Aušra nutyla ir per dieną į Nieką žiūri tik tuščiu Apatišku žvilgsniu be liūdesio
be džiugesio
be nuostabos ir be smalsumo
Sakytum senis 100 - metis be jausmų tik tyli tyli iki saulė nusileidžia...
O nusileidžia eidamas miegot
sūnelis mano šnibžda savo maldą sakytumei pasveikęs Pagyvėjęs toks:
“Mano Dieve, kuris esi aukštai aukštai, Dausuose
Prikelk ir atgaivink bažnyčioj sudraskytą kiaulytę prašau aukštasis Dieve ir nieko nieko man daugiau nereikia ir nieko niekada pas tave neprašysiu daugiau
Kiaulystė ir nepagarba vyksta tik Jūsų galvoje, tango parenchima. Kitaip galima būtų pasakyti, tik Jūsų skaitomos teksto INterpretacijoja. (Interpretacija visada skaitytojo - šiuo atveju Jūsų - galvoje).
Tekste akcentuojama Ego sistemą, veikianti kiekviename iš mūsų.
Tvėrėjas Visatos yra vienas.
Bet kodėl, vyksta karai tarp religijų, kai vienas tvėrėjas visų, karai, žudant kitatatius, juk kitatikiai Dievo kūrinys, o Altorius - žmogaus statinys...
Todėl, kad taip veikia Ego sistema.
*
Religijų po Saule Daug. Ir visos tik mokymosi sistema Beribio pažinimui, jas praktikuojant keičiasi, bunda Protas.
Visos religijos, tik mokymosi sistemos, praktikuojant, tik jungtis su juo, priemonė, kelias pažinti jį -
Vieną tvėrėją.
(Tik tos jungtys- formos, mokymosi sistemos yra skirtingos, jam pažinti, ir jų ne viena.)
Jis gali būti, vardas jo Jahova- Pranašas Kristus. Senasis testamentas. Koks Dievo vardas?)
beje, Kristus paėmė tris dovanas, kai atėjo trys karaliai jo pasveikinti ir atnešė kiekvienas dovaną,
stebėjo žmonės, kurią dovaną berniukas paims,
O jis paėmė iš karto visas tris, tai reiškė, kad jis ir gyduolis, ir aiškiaregis, ir pranašas-išminčius-mokytojas).
Taip jis turėjo visas tris savybes. Kiekvieno karaliaus dovana simbolizavo vieną iš trijų savybių.
Bet Visatos kūrėjas, Beribis, yra Vienas.
Tiesiog, šioje civilizacijoje, jis gali būti ir Jahova,
jis gali būti ir Alachas- Muchammedas pranašas, mokytojas,
Jis gali būti ir Brachma - Budda mokytojas,
Tai ne esmė; tai tik formos,
pasirinktas kelias, mokymo sistema, ją praktikuojant priartėti prie aukščiausiojo "aš".
-
žmogus bažnyčioje (maldos namuose), kreipiasi į Beribį per tą formą, kuri yra toje religijoje, toje bažnyčioje, tuose maldos namuose.
Tačiau Forma tik JUNGTIS. Su Beribiu (religija, tarpininkas-religijų, tai jungčių, yra daug
Religija, tik jungtis, bet ne Beribis). Beribis, Visatos kūrėjas, vienas.
-
Tai štai, yra tekstas, apie žmogaus gyvybės formos Sielą ir jos Ego sistemą, kurią žmogus savyje puoselėja, kol sąmonė akla, kol sąmonė miege.
Bet toksai mechanizmas, toksai kelias, galiausiai pamatyti, užčiuopti tą ego sistemą, ir Ego, ir pamatyti, kad tai ne tu, o tik tavo Ego sistemos veikla. Toks kelias į sąmonėjimą.
---
Visos ligos, visi norai, tik ego sistemos darbas.
Atėjo gogo, ir pareiškė, kad neatitinka Biblijos siužetų, kad painiojasi šviesa su tamsa...
Galų gale, jei pasidomėsite dar kabalą, siferotais, siferotų medžiu, kabalos koncepcijoje pradžių pradžia, tai Tamsa panoro pamatyti save ir tapo Šviesa.
Nušvitus siela, nebijo tamsos :)
-
Šiame, epinės poezijos tekste, tiesiog, siužetas, ir alegorijos.
žmonės miega naktį, kada paroje tamsu, ir vaiką kamuoja prieraiši idėja, "kad kiaulytė būtų gyva", jo gyvenime, kažkas pamatyti, išgirsto, stebėto, jo psichiką sukrėtė, ir štai, jis apatiškas viskam... mygtukas ten, tame taške, kur buvo konfliktas vidinis, kur kažkas sumedijo, prarado lankstumą, džiugesį, užsiblokavo.
"Juk dievulis gali, padaryti stebuklą,
pasakojo ir mama, ir kunigas pamokslą sakydamas išreiškė, koks Dievulis visagalis ir stebuklingas."
Vaikas šoka iš sapno ir šaukia, jau metai laiko... naktį, į tamsą,
Į tamsą šaukia, nes naktis, ir į Tamsą, nes kol veikia ego sistema siela Tamsoje bijo tamsos. :)
Visos ligos yra ego sistemos darbas...
Visi troškimai, ego sistemos darbas...
toks ego sistemos funkcionavimas, kuris irgi turi savo paskirtį...
-------
Pažindama, ir atskirdama Ego nuo savęs, o save nuo ego,
Žmogaus Sąmonė švinta.
Šitose pratybose yra pasirenkama sistema, nesvarbu, kuri, ar islamas, ar hinduizmas, ar krikščionybė, ar Kabala, ar Joga, tai ne Beribis, tik mokymas, kelias į Beribį.
Visi keliai ne į Romą, į Beribį...
Prie ko tame kūrinyje biblija? kodėl reikia susipažinti su Biblijiniais siužetais?, kai kalba apie Ego sistemą žmoguje, ir apie Beribį...
visai ne apie Bibliją.
Kodėl gogo puola painioti kitus skaitytojus teigdamas visai kitą kontekstą, juk teksto kontekstas ne Biblija.
P.S.
Vaikai nežino Biblijos siužetų, bet kreipiasi į Beribį savo kalba.
Vaikas NORI SAU ramybės, kad būtų kiauliukas, kačiukas, žąsiukas gyvas, pliušinį meškutį kieme šuo pagavęs nunešė, o margutis juk JO YRA - ego sistema, ir jis verkia, negali užmigti, ir pro miegus verkia, kažką šneka, praverčia akis, meškučių JO, nėra šalia. Kur meškutis? Gal šlapes, sušalęs, kur šuo jį nunešė?.. JO Meškutį - dirba ego sistema.
Mama, nori, kad būtų vaikas JOS sveikas, ego sistema.
Tikintieji nori, kad JŲ Altorius būtų Šventas - (mano pasirinkta mokymo sistema) būtų Dieviškoji, nes Mano.
bet juk kūnas sutvertas Dievo, ir bet kuri tauta, sutverta Dievo, VIENO, KAIP IR VISATA,
O bet kuris Altorius, yra pastatytas Žmogaus.
Mano altorius - ne Dievo,
Ego sistema.
KIEKVIENO (žmogaus) EGO SISTEMA,
SAKYTUM KIAULĖ, LIPANTI ANT SIELOS ALTORIAUS...
Bet taip, ik KOL TAPATINIESI SU SAVO EGO.
Kūrinio Pavadinimas...
Neatlaikau, gunta. Man rodos, kad pati čia apie sutrukusi ražuntį kalbi, ar kažkas panašaus, dėl ko vaikelis negalės sutvirtinimo sakramento priimti. O kiaulę, žinoma, mes sutvėrėm...
Ačiū Pri, dar kol kas neatskleisiu, tik užsiminsiu, gal kuris nors skaitytojas užčiuops bendrą sklandančią, epinės poezijos tekste, pačios idėjos erdvę.
Užuomina tokia,
žodis savo yra parašytas pabrėžtinai, sąmoningai, jis čia ne dėl to, kad būtų aišku, kas bendro vienu žodžiu įvardinamo šiuose:
SAVO, MAN, MANO - Mano sūnus, mano altorius, man gaila.
Melsdamiesi prašo žmonės visada kokio nors dalyko SAU...
(Kiaulė sutvėrė Dievas ar žmogus. Gynęs savo altorių.)
Visa tai apjungia vienas žodis, man mano savo- koks tai žodis...
Veikia visa to žodžio (tos sąvokos) sistema, kiekviename iš mūsų...
:) Bažnyčioje suplėšytas rožinis paršelis, kaip auka (kaip sulaužyta komuniją?) 5
Man nereikėjo šito "(taip gindami Altorių Savo)", nes ir taip aišku. Nemalonu kai aiškina suprantamus dalykus. :)
Visų pirma, tai ne biblijiniai siužetai ir atkartoti maisto tų siužetų.tai epinė poezija...
Visi nepagrindimai ir padrikai tik jūsų galvoje gogo.
Neprivalau savo kūryboje rašyti Biblijos.
Žvelkite alegori šku kampu.
Ir nepamirškit, BEJE, ad čia gali būti daugiau tiesos, nei jūsų siųlomuose siužetus, kuriais niekas NEPRIVALO ĮJUNGTI, kurdamas savo kūrinius. PAMIRŠKITE BIBLIJĄ, ji čia visiškai nereikalinga. Gogo ;)