Tiktais kurčias Gali nematyti, Tiktais aklas Gali negirdėt, Kada upės ima trūkinėti, Kada lytys – drugeliu plazdėt... Per žydrinę Lygūs debesėliai Ir Čiurlionio varpinė aukšta – Balsūs skamba lauko vyturėliai Tartum skerco temos vidury...
Nei stebėti, Nei klausytis – Tiek aplinkui... Lyg krūtinė keltų iš vidaus! Tiek drėgmės – Kvapai visur aprėpę – Pats pavasario sinfonijon brukuos – Su ištvinusiom vagom Lyg mariom, Su skliautu bekraščiu Širdyje... Vėją gaudau pempėm pasikėlęs Ir žalia aplinkui keliasi skaisti...
Tiktais aklas gali negirdėti – Tiktais kurčias gali nematyt... – Juk turiu kažkam padėkavoti Kas gebėjo manyje, Aplink mane Tiek daug sudėt...
Na, jeigu ir tu, tango, priduri, kad tai yra naiviai skysta, tai jau patikėsiu, kad taip ir yra... o aš maniau, kad rašau išgyventą jausmą, euforiją - padėką tvėrėjui, kad jis leidžia man jausti, suvokti tą gausybę, kuri aplink mane supa... - ieškosiu tvirtesnių atspindžių.
Ačiū.
...o gal tu kažko nematai... negirdi... neuodi?.. gal pavasarius nevisi vienodai išgyvena?.. - tai tuomet jūs klaidinat?..
Kažkoks tas teksteliukas man kreivas, daugeliu aspektų. Tegu kažkokio matymo yra, emocijos ir nuoširdumo irgi. Bet - kaip poetiniam kūriniui - silpnoka viskas, skysta.
Japi, nu gi tave kreivu posūkiu neapgausi. Pats vienas iš gudriausiu ir pavasariai tavęs nebestebina. Tai gal ir stebuklais nebetiki. Gal ir informacijos už žodžių neįžvelgi. Gal...
O šiaip, tai atsipalaiduok - čia juk poezija.
Ką matau, mačiau, tą ir gėdu. Pasigėrėtina, primavera ataja, primavera baigės. Neregėta, niekas nelauke, kad krūtyne pati kilnosis, kad taip keista bus. Va, pa žemei plaučiuos nėr difūzinia slėgia, tikriausiai, tai tynai nebeskilnoja. Nelaukei tujen,
kad pavasaris atais, o paskui praeis. Liūdna dabartes, bet kų darysi, kintėt raikia. Galas nebetali, tai džiugioji naujiena.
Liūdnoji ta, kad primavėra kitimet vėlei paskartas. Kų tadu darysi?
Viskų perneval vėl raiks iškįst. Vargeli... Ruoškis tam.
Skerco - scherzo.
Upės primavėraj netrūkinėja, bet pasipildo. Preštaringus dalykus skelbi, blogai. Kitko jau nebesakysiu.