Nuskusta.
Taip nušienauta pieva.
Prie upės.
Negailestingai. Iki šaknų.
O ten tolėliau prie vandens paliko.
Sąžalyną.
Kad paukščiai perėtų?
Pasigailėjo.
Plunksna balta, lengvutė. Žolynuose. Gal
Gulbės.
Meilės žaidime paliko rūbo skiautelę. Kaip princesė
Batelį.
Ir visas rūbas nutrauktas gėdingai.
Tolėliau.
Po jauna varnalėša.
Ir nuogas, tik keliom skiautėm baltom pridengtas
Kūnas.
Paukščio.
Ne mažas, gal
Gulbės.
Kirai čia jau pietavo.
Ir pusryčiavo.
Vakarieniavo.
Visad ne taip, kaip tikiesi. Vis kokią puotą atrandi
Prie upės.