Tikėjimas

Ją lankė žvaigždės, mėnuo, angelas šviesus,
Ji buvo tartum kūdikis laiminga,
Ji manė, kad taip amžius bus,
Bet patikėk – ir tai pradingo.

Žvaigždes ir mėnesį užtemdė debesis,
O angelas kažkur toli pravirko,
Jis pametė audroj sparnus,
Kai vėjas jodinėjo saulės žirgu.

Bet tiki ji, kad žvaigždės grįš,
Ir mėnuo vėl spindės padangėj,
O angelas pamos sparnais,
Kai ji kartos vien vardą brangų.