sugražinti
prisilietimo alpulį
naktinį gėlių kvapą
paryčiais
kai jos po šalnos nubunda
kvepia ašarom
kai tylos skonį nuryji paryčiais
vėjas šiandien toks drovus
ir žvaigždės nuolankiai tylėjo
tik aš buvau nelauktai susijaudinęs
agresyviai šnarėjo nendrės
rūkas piešė
netikrus vitražus
mano vaikystės pievoje
bažnyčios varpai
grojo saldžią muziką
prikeliančią iš miego
ant kiek saldus
tas lietaus lašas
pakibęs ant tavo lūpos