drėgmė vilki vakarą

drėgmė vilki vakarą
kuriame aš
žiūriu į augantį
medvilnės debesy lauke //
norėčiau iš jo išplėšti
gabalėlį miglos
per kurią sapnuočiau
ir kiekviena savo dalimi
tikėčiau
lengvata
kuri nuo pečių
nurieda pakalnėmis
kaskart priglaudžiančiomis
saulės laidą //
mano akys saugios nuo dulkių
oda maloniai aprasojusi
aš esu vakaras
ir manyje rangosi ramybės
romiais drėgmės
dievais