ji visada sėdi
ant upės kranto
prie Nemuno ramesnė
negu prie Neries
tiesiog sėdi
ir mirko vandenyje
nuo triukšmo įkaitusias kojas
jeigu tu
prieisi prie upės kranto
ir tavo pavargusi siela
paklaus
kur tą ramybė
ar toli ji
ne netoli
tik kitame upės krante
ne šitame
kitame krante
jei perplauksi jos ieškodamas
ir ji persikels į kitą pusę
galėsite žiūrėti vienas į kitą
svarbu žiūrėti
lyg niekur nieko
lyg nieko neįvyko
nesijaudinti
kaip upė
dangus
miškas nesijaudina
ir tada ramybei
nusibos vienai sėdėti


neberijus









