Sau pasilieki

tu sakai
kad mane myli
bet tuos žodžius sau pasilieki
net neužrašiusi krauju
ant mano delno

žinau
kai aš būsiu vargšas
tu mane ir tada mylėsi
ir labai pasiilgsi

kai mane paliksi
aš tau visas rožes
padovanosiu
bet jų krūmus
kitam pavasariui paliksiu

gali prisivalgyti obuolių
iš mūsų sodo
man nesiūlyk
aš jau senai sugundytas
dabar nukritusius
valgau

ar paukščių trelės
tokios pačios bejausmės
kaip tavo žodžiai
kai lesti nori

vis vien
aš norėčiau tave matyti kasdien
bet tu sulesusi
visas šermukšnio uogas
dar ir mano širdį
savo snape išsineši