Kaip voratinkliai

žiemos debesys
lyg primušti šunys
tyliai šliaužia lietingu dangumi
apdovanodami šlapdriba

ten kur ankščiau
buvo draugystė
lyja šalti žvarbus lietūs
tiesiai į apgaulingos gegutės lizdą
kuriame vilties paukšteliai

argi visi čia rašo teisybę
įmantrauja
ir raizgo nesąmones
jos kartais išeina
gražios
kaip voratinkliai
apšviesti naujametinių žvakučių