Kai sugrįžti

Ataidi dūžiais miesto elegancija. 
Vargonais ritmiškai atgyja praeitis.
Aš čia trumpam. Atostogų ekspansija
pagrobus miesto kerinčias akis.                               

Gražu. Tikroviška. Per daug ramu lyg naktį.
Nuo tylumos. Nuo žvilgsnių abuojų.
Nuo kiek per daug snieguotos arogancijos,
gal nuo savęs šiam mieste svetimos.                                           

Valdovų rūmai. Rotušė. Kavinės.
Modernūs meno grafikos darbai.
Kaip visa liečiama. Net ir Neris patvinus.
Pradingę paieškoj „Balti drambliai“.                                                   

Kai sugrįžti taip noris, kad apglėbtų
triukšmingoj šventėj guvūs juokdariai.
Bet pajunti, kad jau lietus per drėgnas,
kad per ilgai šioj gatvėj nebuvai...