Rašyk
Eilės (77870)
Fantastika (2280)
Esė (1536)
Proza (10861)
Vaikams (2678)
Slam (67)
English (1204)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







          Reach out and beyond
          Wake up remember

          Maynard James Keenan, “Pneuma”





Iš ryto visureigis neužsivedė.
- Kuras? - paklausė Džei.
- Greičiau kuro siurblys, - po trumpos pauzės atsakė Rū.
Dar po akimirkos abu atlapojo visureigio dureles ir pradėjo dalykiškai krautis kuprines.
- Imam dviems dienoms? - šįkart paklausė Rū.
Džei dar kartą nužvelgė rytinės saulės nupliekstos viršukalnės uolas, ten, kur prieš kelis metus slūgsojo paskutinis Alpių ledynas. Pauostė orą, pagalvojo.
- Geriau trims, bet be palapinės. Lietaus nebus.

---

- Kaip tu?
- Gyvensiu, - susiraukė Rū, toliau masažuodama kulkšnį išdavikę. - Jaunystės kvailystės grįžta keršyti.
- Serengetis?... - kiek pagalvojęs, atsargiai paklausė Džei.
- O taip! - netikėtai net pačiai sau išsišiepė Rū. - Paskutinioji gnu ir gepardas toje pačioje ekspedicijoje!
- Ne dramblys?
- Oi ne. Dramblys - dramblė, jeigu tiksliai - buvo… Dviem metais anksčiau? Jo, prieš trisdešimt šešis metus. Viešpatie, kaip seniai...
Sutuoktiniai susėdo atsikvėpti ant patogiau išrodančių akmenų. Oranžinė vidudienio saulė kepino net ir pro retus debesis, bet taip aukštai kalnuose karštis buvo kitoks, tarsi švaresnis, nevarginantis.
- Brangusis?
- Taip.
- Tau nekyla abejonių, ar mes teisingai pasirinkome?
- Rū, mes daug kartų šnekėjome apie tai! Gyvūnai išmiršta, ir kai lieka vienas vienintelis rūšies atstovas, koks skirtumas, kaip…
- Ne, Džei, aš ne apie tai. Aš apie mūsų gyvenimo pasirinkimą bendrai. Apie tai, ką paliksime po savęs.

- Ne. Manau, kad ne. Ta prasme - nekyla man abejonių. Tai mūsų palikimas, mūsų legenda.
- Tikėkimės. Tikėkimės. Šio žygio tikslas gali būti ne paskutinysis, o pirmasis rūšies atstovas. Pagalvojai apie tai?
- O taip. Bet mūsų legendos tai jau nebepakeis, - šyptelėjo žmonai Džei. - Pailsėjai? Kylam?
- Kylam, - atsiduso Rū, priimdama ištiestą ranką.

---

Nepaisant nuo pat ryto įsismarkavusios saulės, rūkas ilgai nepasidavė, ritinėjosi kisieliumi nuo perėjos į slėnį, iš duobės į duobelę, vangiai apnuogindamas viršukalnes ir aukštumas. Džei ir Rū nesiskubino. Vakar įveiktas kelias tebuvo ta dalis, kurią pradžioje planavo nuvažiuoti visureigiu. Šiandieną jų laukė kopimas be jokios užuominos į kelią ar net rimtesnį taką. Geras matomumas - būtinybė.
- Veikia? - pasidomėjo Džei, toliau spoksodamas pro žiūronus į ganėtinai nykų Aukštųjų Alpių peizažą.
Rū nekantriai brūkštelėjo pirštu planšetės ekraną.
- Perkrovinėju kas tris minutes...
- Ką gero rašo?
- Niekai ir pezalai. Niekas neturi net mažiausios idėjos, kodėl mes čia atvykome, ir tai dar labiau juos nervina. Drabstosi seilėmis, spokso į palydovines nuotraukas, kiek ten jų sukrapšto, spėlioja.
- Sėkmės su nuotraukom, - vyptelėjo Džei.
- Jo, sėkmės, - linktelėjo Rū. - Paklausyk, ko gero šmaikščiausia antraštė: “Paskutiniųjų Galvų Medžiotojai nusitaikė į paskutinę karvę?! Šveicarai, saugokit Milką! ”
- Nesamonė! - Pasipiktino Džei, - gretimame kantone dar visa banda karvių sėkmingai sau gyvuoja, o Tadžikistane…
- Ša, brangusis, - pertraukė vyrą Rū, - neįsismarkauk. Aš tai žinau, žino ir autorius.
- Tai ko rašo tokias nesąmones?!
- Ak, nesigilink. Palik man žmonių reikalus, tu rūpinkis medžiokle. Kad jau apie tai prakalbome - ką išsiaiškinai?
- Naktį kiek žemiau viršukalnės vėl matėsi tarsi ugnies pašvaistė, - gerokai guvesniu balsu pradėjo pasakoti Džei, - truko beveik valandą.
- “Tarsi”?
- Spalva kaip ir teisinga, intensyvumas kintantis, bet dabar aš jau tikras, kad pokytis pasikartojantis. Manau, kad kažkas padėjo žibintą ir priešais pastatė ventiliatorių su keliomis išlaužtomis mentėmis. Tikrai ne natūralus fenomenas.
- Spąstai, - atsiduso Rū.
- Greičiausiai. Manai suveiks?
- Tai spąstai mums.
Džei pirmą kartą atplėšė akis nuo žiūronų ir dėbtelėjo į žmoną:
- Tu čia rimtai?
- Visiškai. Tau nepasirodė keista, kad Alpių užkampyje, kaimelyje, kuris net savos bažnyčios neturi, kažkas vis dar gyvena ir klesti? Jau nekalbant apie tai, kad lengvai gavome ne tik kuro, bet ir detalių ekspediciniam visureigiui?
- Tiesa sakant, net nepagalvojau apie tai. Bet dabar kai pasakei... - Džei pakramtė lūpą, - panašu, kad iš mūsų nori padaryti Hanselį ir Gretutę.
- Greičiau princesę, nepainiok pasakų. Tiesa sakant, aš ant jų nepykstu, gyventi kažkaip reikia. Kitas dalykas, kad mes akivaizdžiai ne pirmieji “turistai”.
Džei linktelėjo pritardamas.
- Taip, bet mes būsim pirmieji sugrįžę.
- Vis dar esi tikras, kad taikinys čia?
- Visiškai. Tik greičiausiai ne tame urve, apie kurį pradžioje galvojome. Gal net ne šioje, o gretimoje viršukalnėje.
- Teks grįžti?
- Nemanau. Aplinkui jokios gyvybės, neskaitant mašalų. Jis medžioja. Reikia laikyti šautuvus paruoštus ir gerai dairytis.
- Na va, nusibaigė, - Rū, numetė ant šalia stovinčios kuprinės galutinai sugedusią planšetę, ir atsistojo.
- Sakiau tau - jis čia, - linktelėjo Džei.

Aukštai aukštai, virš jų galvų, į tirštuosius atmosferos sluoksnius įskrido ir akimirksniu sudegė savo darbą atidirbęs mikropalydovas. Palydovas perkaito keliomis sekundėmis anksčiau, nei spėjo išsiųsti paskutines paviršiaus nuotraukas. Per dieną savo gyvenimą pabaigdavo ne vienas ir ne du mikropalydovai, paskutiniu metu - ypač dažnai būtent šioje Alpių dalyje. Iš vienos pusės - smulkmena, pasimetanti kasdieniniame duomenų ir naujienų sraute. Iš kitos pusės - anomalija, kurią kaip nulaužtą šakelę ar sumintą lapą, pastebi medžioklis. Pilkų nemirksinčių akių žvilgsnis nulydėjo dienos danguje beveik nematomą krentančia technologijos žvaigždę ir, šiai užgesus, vėl nukrypo į du gretimon viršukalnėn besikabarojančius žmogeliukus.
2022-01-12 17:13
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 8 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2022-03-14 17:32
Passchendaele
Iš esmės moralas toks, taip? Pabandysiu: Dievas ir Velnias yra anapus gėrio ir blogio, ir jie renkasi, ką daryti --- vadinamą gėrį ar blogį? Krūtovo.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-02-03 19:48
Nukainotas
Norėjosi daugiau fantastikos, bet šiaip nieko.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-01-17 12:26
Damastas
Konkursinė tema gal kiek ir prašviečia pabaigą, bet... Yra toks terminas - "dvigubas abrakadabra". Jis apie tai, kad viename kūrinyje (jeigu ne kokia psichodelika) nepatartina maišyti dviejų pvz. fantastinių krypčių, kaip šiuo atveju ateities pasaulio ir drakono iš pasakų.

Pats stilius lakoniškas, vietomis gal net per daug, bet iš esmės gana neblogas bandymas. Galima būtų tobulinti, peržvelgus kai kuriuos atsiliepimus.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-01-17 01:21
klimbingupthewalls
Kaip Konkursui, tai tada krenta balas dar labiau, nes mažai pastangų matosi
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-01-17 00:30
Andrėnas
Dėkoju visiems už komentarus, tikiuosi skaityt buvo labiau malonumas, nei darbas.

Lengvai - esi visiškai teisi, trūksta "pagavimo", noro tapatintis. Mea culpa, "paskutinės nakties" darbas.

ONYX - gal kiek palengvins faktas, kad kūrinys rašytas konkursui "DraKonas".
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-01-15 20:20
ONYX
Pirmas momentas: iš vardų negali iš karto spręsti apie veikėju lytį, todėl tik antroje pastraipoje pradedi susigaudyti, ką iškart turėtum pagauti.

Antras momentas: gepardas, gnu, paskui visa ta drambliada, - bent man, beveik niekas neaišku.

Trečias: pasirodo veikėjai yra sutuoktiniai, nors tuoj sekantis epitetas "brangusis" tarsi savaime paaiškina ryšį be naratoriaus įsikišimo. Bet visas stilistines vingrybes tuo tarpu palikim.

Ketvirta: apie kokį palikimą eina kalba? Kokią legendą? Paskutinieji rūšių likvidatoriai? Kur pointas?

Penkta: "ne paskutinis, o pirmasi rūšies atstovas" - iki pat pabaigos lieka neaišku kas turima omeny...

Šešta: jeigu tai spąstai, tai kas juos spendžia? Kokiame pasaulyje vyksta veiksmas? Kokios jėgos tvyro aplinkui?

Septinta: "Greičiau princesę, nepainiok pasakų" - nesupratau šitos užuominos. Ir kas tie "jie", kurie spendžia spąstus ir "ant kurių nepyksta" herojus?

Aštunta: ok, suprantu, kad jie medžioja tą, kuris medžioja. Tačiau ką būtent?

Devinta: kodėl perkaista palydovai? Kokia anomalijos kilmė?

Dešimta: "pilkų akių žvilgsnis" turbūt numanomai priklauso medžiojamam padarui, o gal vienam iš tų spąstų spendėjų? Sunkoka atsirinkti...

Mano matymu, gerokai per daug konteksto palikta autoriaus galvoje. Bet pagirtinas bandymas rašyti, kaip rašo tikri rašytojai.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-01-14 20:14
Lengvai
Jeigu baigtinis, tai man per skylėtas. Trūksta emocijos, kurią sukeltų pagrindiniai veikėjai, ar tai būtų simpatija, ar antipatija, jie tokie - ne kokie, pilki. Trūksta daugiau užuominų apie esamą pasaulį. Bet labiausiai trūksta skaitytojo, tai yra manęs, pagavimo ir apgyvendinimo, kad ir trumpam, esamoj istorijoj.

3
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-01-14 09:49
Galaxy
Manau čia visgi baigtinis, žmogelius sumedžiojo tas, kas juos sekė. Ir gerai. negaila man jų.
Šis trumpas etiudas primena man tuos pieštinius trumpus pasakojimus su mintimi ir twistu ant galo. Svarbiausia visada tas twistas :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-01-13 14:40
Lengvai
Hm, o tęsinys bus, ar čia baigtinis kūrinys?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-01-12 18:13
Borėjas
Kažkaip man paskiri žodžiai nekliūna tiek, kad labai jau nuvertintum, gal tik kilo klausimas, ar čia baigtinis kūrinys?

Beje "neturi nė mažiausios idėjos" tikrai privertė šyptelėti :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-01-12 17:33
klimbingupthewalls
kliūna įsismarkavusi saulė
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-01-12 17:31
klimbingupthewalls
minusas už išrodančius 
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą