Mano dzienos

Pro ryškių pilnacį likimo upės teka,
Ir pasilieka apsamci takai,
Gal ty  išgirsi negirdėtų šnekų,
Kažkas supras, kų vėlei tu sakai.

Ir tas kažkas nebus jau mum kap rytas,
Nebus pažįstamas ir negirdėsi tu,
Kažkas suduš ir laikrodzis bus kitas
Skaičiuojancis  prabėgusius metus.

Sulos šuva —  gerausias tavo draugas,
Iškišis savo galvų pro vartus,
Žinau, nuo šiol mani jis budrai saugo,
Kap aš skaičiuoju kelkraščin kitus.

Ribokai grįš, nedžiugina laimikis,
Už upės vingio tvyro pilkuma,
Ir vėl va ca šunelis tavo Mikis,
O ty toliau mojuoja tau mama.

Negrįžtamai sunkėja mano dzienos
Viliokės svajos jau nebepabus,
Cik paciame kampukan mėnasienos,
Rausvėja rytmecin aksominis dangus.