Delnažiedžiais
Stiebiasi žvilgsniai
Į saulės nuogumą
Kai kalasi žemtakiai
Rodos
Kad rūkas į rasą įsiuvo
Bučinius Tavo ir mano
Kai ant žemės žolė
Sidabruoja pravirkus gėlė
O po ašara šypsena šildosi
Mėlynumais gvildena jos širdį
Dangus
Atsivertęs į upę šaltiniais
Pradžiamoksliais
Vadina vadina
Atsigerti atklaupus krūtines
Ir palikt aprengtais vienmarškinius
Save ir Tave
Ar ne Dievas užrašė
Ant medžio kamieno
Samanų dainą
O užnaktimis kloja mums šieną
Kai pro debesis tyliai ateina
Rytas su nešuliu
Bėga
Pienas ant lūpų sula iš žmogaus
Rodosi
Aušta šią naktį vanduo ant skiemens
Ir žodžiai dėliojasi vienas po kito
Spalvom
Kur teptukai
Tai smilgos lelijomis
Visą užkvimpantys vaivorais sijų
Delnuos aš Tavuos
Šaltmėtinėmis uogomis
Apsikabinimais rytuose rodomės
Ir kai naktis užsisklendžia nuo vėjo
Bučinius saulėmis
Gruodo alėjomis
Žibsi šviesa ant akių
Po truputį
Neskubant rankos sūpynėmis supasi
Ant išvagotųjų lūpų raidžių
Rudeniu
Vasara
Žiemą
Pavasariu
Visą kas gyva
Tavy aš esu
Ant dovanotų naktų
Supasi pievos balsu
© Sigitas Orantas-Sausis
2021. 12. 05.
21'33