Kvailelė eina per kaimą

Iš kiaurų samčių
pilnatys varva
ant numintų padalkų
šie velkasi per sniegą 
šunis iki pasiutimo
suerzindami

sako jei undaroko
kraštai atsiraitys
tave įveiks trauka būsi girta
iki žemės graibymo

kas talentus neša
kas aria  kas sėja
kas gaubtą nukelia
kas išsigaubia

nuo pečių iki smakro
šaliu apsimūturiavusi
kvailutė primena šventąją

kiek pilnačių praeis
iki beatifikacijos?

kiek patekės
iki puolę
po šąlančiom kojom

imsime
jos sukandžiotas lūpas garbinti?