***

slidžiu keliu rieda dviratininkas
jį lenkiantys sunkvežimiai drebia purvą
už apykaklės permirkęs ozas

dviratininkas šypsosi nes žino
jo laukia pirtis iškūrenta net žvirbliai
turškiasi sniege laukdami šiltų drumzlių

pasemiu iš stalčiaus grūdų saują
tegul grūdai kelią sudaigina
renku dviračio stipinus

suliniuoju stipinais kryželę
čia negalima stovėti
tik jei iš ąžuolo žiūrėtum į dangų   

slidu ir čirškia žvirbliai apie žiemą
negirdžiu spragančių grūdų po kojom
kalbančių apie šią akimirką

rimties aptūlotą vakarą
prie krosnies su languotais pledais
svarbu negirdėti triukšmo

kur susigrūda begalybė automobilių
ir lėtai stumdydamiesi
kyla

kai už lango apkurtina stabdžiai
ir girdis tik viena snaigė
skaidrioj erdvėj