ar greitai mes ten nuvyksime
laike pasimetę keliautojai
kelio rūke apgraibomis ieškodami
vis eidami
pavargome
išbarstytus
ant žemės vardus renkame
vis žemesnėje tonacijoje
dainuodami
kai diena
tik vienas oro gurkšnis
tolumoj
lyg upelis skubėdamas
pro lekiantį į nežinią langą
plaukia tavo veidas
per vagono stiklą aplytą