lapgaudys

apsisuka metai per parą
apskrendu per parą namus
sušalęs vanduo kibire gyslotas
mano rankos jame pasilieka
pasipila žuvys

krosnies ugnys jas skraidina
pelė svetainėj šokinėja joms pavymui
voras palėpėj spokso į čiurlį
ant lakos stumdosi bitės
šukuojasi kailinius

visi gyvuoliai po kiemą
tuksi ledokšniais sakau perlynas
iš balos perlai jų neskaičiuojam
skaičiai greit užsimiršta
tik puodelio šukės švyti

šiandien sudaužiau tyčia
laimės bus daugiau pamaniau
dūmo kvapą ir balsą įkalinusios
nematomo angelo plunksnose
laimės nuo lakos atsispirt

švilpauja danguj angelas
per laidininkus žmones
per ištiestos rankos atstumą
sparnuotas geltonas švelnus
lapgaudys

aplink namą ganosi elniai
ragais sukryžiuotais dangus
žmogelių sielas matuoja 
kažkur apsukui vėjais ir aš
tiesiog lapas