Laukimas

ji stovėjo kantriai ori
tik iškvepiamas oras sujudindavo
dailios nosies raukšleles
trumpam
ji žvelgė į tolį
kur pageltusius lapus
siūbuodamas barstė gluosnis
lengvai
iš lėto
vakaras
susirangęs ant palangės
skleidė rūko skraistę
ji stebėjo tamsos tirštėjimą
žvilgsnis niaukėsi
lyg audrai artėjant
ji tikėjo
mėnuo tekėjo
toli
už horizonto
spindėjo žvaigždės
balose languose akyse
ne tose