Per-suktas laikas

Prieš lapkritį atgal mes sukam savo laikrodžius
Atgal sugrįžta miego saldžiausia valanda
O laikrodžiai vėl suka mus ramybės neišlaikančius
Punktyrais nužymėtoje dabar ir niekada

Giliau į tylą skverbiamės ruduo į mus ką reiškia
Vien pakelės ir kryžkelės visi vandens ženklai
Girdžiu aš dainą tylią tarytum maldą raiškią
Kurią kalbėt galėtų tik mylintys aklai

Kada ir mes sustojame prieš savo kelio kryžkelę
Ir kur dabar pasukti jei kelio nežinai
Mes krentame į dugną atsispiriam mus iškelia
Iš sutemų išdygę arkangelo sparnai

O laikas tarsi voras lyg šiol jis tebevaikšto
Jis mezga savo tinklą ant sienų keturių
Keisti jo raštų vingiai ir kad ką tai reikštų
Žinau kad nuolat stinga kad laiko neturiu

Kad jį tau atiduočiau dalinčiausi ir skirčiau
Tarytum dedikuotą eilėraštį vien tau
Trumpi galbūt kairiniai ir skaudūs vėjo kirčiai
Prasiveria iš lūpų iš jų ar išskaitau

Kaskart po vieną žodį po vieną naują mintį
Kas kartą laikas bando vis persukt ir baisiau
Atrodo tai kad reikia gyvenimą dalinti
Per pusę kitą pusę ir vėl ir vėl pusiau

Kaip pilnatis į delčią suskyla apledėjusi
Tarp būti ir nebūti klaustukas gal ir gal
Eilėraštį paleidžiu kaip margą paukštį vėjuose
Kuris per dangų nuskuba negrįždamas atgal