atrodo kad jeigu štai
imčiau vengti ilgų siužetų
gyvenimas sutrumpėtų
paskutinis žodis iškristų iš burnos
perkąstas perpus
kai pabudau
mažvaikis ne rėkė bet staugė
o pasąmonė neatitiko sąmonės
tyliau kyla tik burbulai
ausų ir akių dangalai
nukrito su triukšmu
kaip blizgė į sieną
arba klozeto dangtis
ar kaip užtrenkiamos
automobilio durys
prieš namo langus
vieni norėjo duoti kiti imti
bet niekas nenorėjo prarasti
buvau ne aklas bet apakęs
negalėdamas atskleisti
tikrųjų ketinimų kurių
atrodo yra daugiau
nei galima pasirinkti
kažkur jau girdėjau
pametę monetą
žmonės jos ieško
kaip žodžio kišenėje
ar pamestos avies
nelaimingi nenori būti laimingais
jie pavydi
laimingi yra mažiau kenksmingi
nes mažiau alkani
aš manau kad apreiškimas
beveik niekuo
nesiskiria nuo apsireiškimo
pamatę apsireiškimą
to kuris apsireiškia
jie nudžiunga
ir nori kad tai kartotųsi kasdien
matant mažą dideliame
reikia ieškoti koordinačių
atpažinus kvailį savyje
galima jį pasveikinti
regint didellį mažame veidrody
dalykai kartojasi iki begalybės
taip regimas saulės kraštas
viena mėnulio pusė
lobis skrynioj pro rakto skylutę
pelėnas ir sliekai po atkelta velėna
nė nesistenk norėti daugiau
didis vargas matantiems viską


lulu________________________________







