Dėl nieko nėra tikras

Tikras poetas skrupulingai
brauko rugsėjus ir
pageltęs mėnulis kartu
gailisi jaunystės,

tikras poetas nevairuoja –
per daug signalų suspausta
mažoje atkarpoje,

apskaičiavęs greitį
artėjančio automobilio,
jis išbėga per gatvę,

ko gero
kokio vingio pritrūksta!
visas oro pagalves
pramušę keiksmai,
lyg vėduokle
išskleidžia plaukus,

šalimais uždusus praeivė
lemena – maniau
jus suvažinės,

tikras poetas
dėl nieko nėra tikras,
šarkoms pavieniui perbėgus
puslapį,

supliuškus teorijoms –
vos nuskamba laikrodžio
trelės,
jis dėl nieko
nėra tikras!