1
mes skaitom laikraštį kupe
greitasis traukinys
greitakalbe užspringsta
prarydamas Big Beno dūžį
gabenantis Lamančo tuneliu
tetulei Amely
išsiuvinėtą Santos kojinę
o ji tik krimsteli naminį kruasaną
ir padeda ant laikraščio
iškandžiotą šeimos karikatūrą
sakydama au revoir
pardonne mon cheri
naujienų rubriką lyg tyčia dengia
dėmė sviestuota
2
kažkas jau mėtos Kūčių burtais
batu per petį į duris
pranzūziškom beretėm
virš tolimo Monmartro
įjungiu radijo žinias
kaimynai šiandien kalbūs
jie susitarę užaugint atominę kepurę
ir pasodinti viršum miesto
o kiek po kepure
tilps mūsų
kiek reikės vandens
nusipraust
pasaulio monstrui
3
pro lango avarinį išėjimą
juodų akių šimtai
sudrėkęs šuns snukutis stebi
apeinančius spygliuotą tvorą
ir nėščią moterį
nupynusią iš jos vainiką
savo sūnui
4
aš nedrįstu žiūrėt tau į akis
jos pilnos upių
išsiliejusių apleistose sodybose
aūluose/kišlakuose/fazendose
kažkas nupjauna žolę
į kuodą susirišęs plaukus
paukščio lizdui
kažkas sušunka tvanas
paskubomis skaptuojam valtį
o mūsų pėdos kyla debesin
į juodą raukšlę
Dievo kaktoje
5
kaip sąžinė žiurkėno įgūdžiais
į žandus grūda
čiobrelių kvapą
nuo garuojančio kupe stalelio
taip aš kišenėj
obuolį
tėvų palydintį sugrįžk
sutraiškau
per stalą liejasi kava
baristos tatuiruotos rankos
it vieškelio
iki skausmų pažįstamo
reljefas