Prieblandos kampe
Pagairių gryčioj...
Ūkanos tarytum širdyje -
Nebūtis it kičas
Tykiai supas
Ant kėdės, kurios jau nebėra...
Mano brolio kaukę užsidėjus -
Neturi pasauliai šie ribų -
Kad aš pats, nors ir nesu tvėrėjas,
Laiką permatyt pirmyn - atgal galiu...
Lyg kad monstrais
Sutverti ant žemės,
Ignoruojame galias dievų,
Tartum mūsų valioj būtų rinktis:
Kiek nudirbt ir kiek dar gyvenu... -
Kiek valia dar neigs švytėjimą ląstelės -
Kiek mes darnus virsmo tiesioje... -
Veidą brūžina visatos vėjas -
Žodžių akvarelė - vienuma lape... -
Kaukė šypsos atlaidžiau nei vaikui -
Lyg skaisčiausia šviesą perpratau... -
Reik dar kilti... - broli, reikia...
Už tavęs dar reikia eit toliau...