pelenų medus

pateptasis tu vakaro medumi

aukso valandos spindėjimo apgaubtas
dėlioji iškritusias sagas iš vienos stiklinės į kitą
kai pro pravirą langą įsiskverbia vakaro rūkas lipnus
o kartu ir aš - pelenų bitė

leisk įsiūsiu tau sagas
lino marškiniais aprengsiu

kad dienai kambarį palikus
tu pats neišgaruotum

kaip mūsų origami avilys nutilęs
išsisklaido prietemos simfonijoje

ir užsistovėjęs medus 

tarpupirščiuose apkarsta