Štetlai

Šiąnakt sužinojau kas yra štetlai,


taigi nemigo naktis nenuėjo perniek.
Įvairių epochų žmogeliūkščiai eina
artyn, kai kurie apgraibomis, ištiesę
rankas. Aiškiai matau praskleistus
pirštus, rankoves. Sekarijų sužeistas
Romos kareivis ramstosi į kolonas.
Viduramžiškai persipynusiomis
šakomis atropoja voras kryžiuotis.

Didžiojo karo laikai buvo makabriški.
Makabriškesni už aštuonioliktojo
ir kitų amžių marą.

Kruvinas žydas bėga per Anykščius.
Miesto centro šalutinės gatvelės
apipiltos tų pačių žydų pamazgomis,
labai šiltas, netgi gana karštas
metas. Pamazgų aitrybė per šnerves,
bronchus skverbiasi į plaučius.
Išsiblizginęs, dar vakar Šventosios
upės maudynėse dalyvavęs vokietis
juokiasi, jo dantys balti.
Kai kurie langai uždangstyti, kai
kurios užuolaidos nežymiai
atitrauktos. Kas uždraus veizėti,
karo metu langai paupės ir pakrūmės
yra kabelinė televizija, transliuojanti
ir transliteruojanti puikiausius
vaizdus.
Balsas iš nakties linki kuo didesnių
žiūrėjimo malonumų, kartais
sulaikant kvapą ir kuo didesnės smagybės!