Mano Dievas neprietaringas
kelios prismaugtos žuvėdros
bei rašymo reikmenys
voliojasi visur
toksikomanai čia uosto
ne nuvaryto kuino prakaitą
bet rašalą ir tušą
saulė braunasi pro rašymo
reikmenų tankynę ir tankumas
lyg taip įpratusi lyg niekur nieko
viršūnėse dendronų saulėlydis
tvenkinyje žalia varlė
Poezija kaip ta kukli gėlė
neužmirštuolė sėja savo sėklas
eilėmis o eilės yra laisvės
kovos ir meilės siekis
ką nors pasiekus visa kas gražiausia
liejasi iš dubens į dubenį
iš membranos į membraną
sultys nuvarva šlaunimis
prakąstas gailestis išblėsta
nakties voratinklyje nuo obels
netoli nulėkęs obuolys
giliai įkvėpęs aš norėčiau
paliesti pilvą Lunos ir paslėpsnius
jeigu pabus smogti į dantis